Daugelis žmonių mano, kad save pažįsta gana gerai. Juk gyvename su savimi kiekvieną dieną. Žinome savo pomėgius, įpročius, mėgstamą maistą ar muziką. Tačiau pažinti save reiškia kur kas daugiau.
Tikrasis savęs pažinimas prasideda tada, kai pradedame domėtis ne tik tuo, ką darome, bet ir kodėl tai darome. Kodėl tam tikrose situacijose reaguojame jautriau? Kodėl vieni žmonės mus traukia, o kiti erzina? Kodėl kartojasi tie patys sunkumai santykiuose ar darbe?
Dažnai gyvename automatiškai. Priimame sprendimus remdamiesi senais įsitikinimais, kurių net nepastebime. Kai kurie jų susiformavo vaikystėje, kiti – iš aplinkos, kurioje augome. Laikui bėgant jie tampa mūsų vidinio pasaulio dalimi.
Savęs pažinimas nėra vien malonus procesas. Kartais tenka susidurti su dalykais, kuriuos norėtume ignoruoti. Su baimėmis, nesaugumu, pavydu, pykčiu ar nusivylimu. Tačiau būtent ten slypi galimybė augti.
Kuo geriau pažįstame save, tuo mažiau gyvename pagal automatiškai veikiančius modelius. Pradedame aiškiau suprasti savo poreikius, ribas ir vertybes. Tuomet tampa lengviau priimti sprendimus, kurti sveikesnius santykius ir gyventi autentiškesnį gyvenimą.
Savęs pažinimas nėra tikslas, kurį vieną dieną pasiekiame. Tai procesas, trunkantis visą gyvenimą.
Ar kada nors pastebėjote, kad skirtinguose santykiuose susiduriate su labai panašiais sunkumais? Galbūt jau ne pirmą kartą jaučiatės neišgirsti. O gal nuolat tenka kovoti dėl dėmesio, artumo ar supratimo.
Nerimas dažnai suvokiamas kaip priešas. Norime kuo greičiau jo atsikratyti, nuraminti mintis, susigrąžinti kontrolę ir vėl jaustis „normaliai“. Tačiau kuo labiau stengiamės nerimo nejausti, tuo dažniau jis grįžta dar stipresnis.
